Padoriai elkimės, kaip dieną – Rom. 13:13.
Kiekvienas turėtų stengtis būti sąžiningu ne tik piniginiuose reikaluose, bet ir elgesyje su artimais, su broliais, o visų labiausiai savo įsitikinimuose, kurie susiję su Dievu ir tikėjimu. Būtent šioje srityje esame išbandomi. Šio išbandymo tikslas yra palikti tuos, kurie labiau myli žmonių malonę negu Dievo ir kurie nesąžiningai nori išpažinti bei skelbti melą ir meluoti. Tokiems bus leista susigadinti savo amžiną gerovę, o tuo pačiu jie pasirodys netinkamais Karalystei; tai galiausiai, kokiam darbui jie dar galės būti tinkamais – Z’03, 122 (R 3181).
* * *
Dievo žmonės turi gyventi sąžiningai. Jų elgesys turi būti gyvu teisingumo paveikslu ir jo parodymu. Būdami teisingi širdyje, jie turėtų visiems atiduoti tai, kas kam priklauso. Turėtų visada taip elgtis, kad niekada nereikėtų gėdytis kitų akivaizdoje. Turėtų elgtis sąžiningai, lyg tai darytų Tūkstantmetinės Karalystės dienoje, ir taip – lyg kad būtų matomi Dievo ir visų žmonių – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Flp. 4:8; Kol. 1:12,13; Gg. 2:7,17; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:5; 1 Pet. 2:12; 2 Pet. 3:11,12; 2 Kor. 6:7; Ef. 6:13- 18; 1 Pet. 4:7,8; 1 Tes. 5:4-8; Jn. 9:4.
Giesmės: 164, 307, 13, 192, 114, 277, 58 / 474, 275, 342.
Poems of Dawn, 118; Wiersze brzasku, 111: Tebūnie Tavo valia.
Tower Reading: Z’12, 287; (R 5097).
Klausimai: Ar šią savaitę elgiausi taip, lyg kad būčiau Dievo Karalystėje? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 5Džiaugsmingomis lūpomis Tave girs mano burna. Kai tik Tave atsiminsiu savo guolyje, nakties budėjimuose mąstysiu apie Tave – Ps. 63:5,6.
Malda nėra vien tik privilegija, bet ir būtinumas. Ji yra reikalinga mūsų krikščioniškam augimui. Kiekvienas, kuris praranda dėkojimo, garbinimo ir bendravimo norą su gailestinguoju Tėvu, gali būti tikras, kad praranda sūnystės dvasią ir privalo skubiai pašalinti kliūtį, t. y. pasaulį, kūną ir velnią. Kiekvienas naujas Viešpaties pasitikėjimo parodymas mums, kuris apreiškia Dievo charakterį ir planą, neturėtų sumažinti mūsų garbinimo ir maldų, bet turėtų taip mus paveikti, kad dar labiau garbintume Viešpatį ir siųstume Jam maldas. Jeigu mūsų širdis yra gera dirva, tai duos gausių vaisių – Z’96, 161 (R 2004).
* * *
Tas, kuris dirba Kristaus skelbėju, tas skelbia džiaugsmingas doktrinas; nes amžinasis Dievo tikslas yra pasotinti visus palaimomis, atnešti Tėvui garbę ir parodyti Jo išmintį, teisingumą, meilę ir jėgą. Ilsėdamiesi Tiesoje, lyg kad lovoje, ir stebėdami Dievo suteikiamą gailestingumą kančių ir sielvartų metu, krikščionys gali skelbti Dievo planą ir per tai šlovinti Tėvo charakterį. Skelbiant Viešpaties Žodį svarbiausias tikslas turėtų būti parodyti kitiems, koks garbingas, kilnus, didis, vertas šlovinimo yra Jehova, mūsų Dievas ir Tėvas! – P’34, 36.
Paralelinės citatos: Kun. 7:12; Ps. 34:1; 50:14,23; 69:30,31; 107:22; 116:17; 119:97; Iz. 63:7; Oz. 14:2; Ef. 5:19,20; Kol. 3:17; Flp. 4:6; 1 Tes. 5:18; 2 Tes. 1:3; 1 Pet. 2:5; 4:11.
Giesmės: 238, 23, 49, 296, 116, 44, 260 / 314, 108, 58.
Poems of Dawn, 268; Wiersze brzasku, 250: Mano psalmė.
Tower Reading: Z’15, 311; (R 5785).
Klausimai: Ar mano mąstymai ir kalbėjimai šią savaitę buvo apie Viešpaties Žodį ir Jo charakterį? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
